Mano mėgstamiausia knyga: Laurent Gounelle „Laimingas žmogus“

Tema apie žmogaus laimę yra beribė. Apie šią temą galima šnekėti dienų dienas ir, tikriausiai, sutiksite, kiekvienam tai labai individualus dalykas. Apie tai ne vieną kartą galvojau ir bandžiau suprasti, kaip mes kiekvienas kuriame savo laimę. 😊

Nežinau kaip, bet kai man buvo 17 metų į mano rankas pakliuvo prancūzų rašytojo Laurent Gounelle knyga „Laimingas žmogus“. Pamenu kaip godžiai skaičiau kiekvieną jos puslapį ir jaučiau kaip mano kūnų vilnyja kažkokia šiluma. Nuo tada supratau, kokią didelę įtaką gali padaryti skaitomos knygos.

Tai kas yra tas laimingas žmogus? Ar yra kažkokie dėsniai, kuriuos pradėję taikyti jausimės laimingesni, kursime geresnius santykius su aplinka?

Atrodo, šioje knygoje radau visus atsakymus į prieš tai buvusius klausimus ir gaires, kuriomis vadovaujantis, mes galėtume gyventi darniai bei laimingai. Štai keletas minčių, kurias jau tada ryškiai pasibraukiau ir iki šiol pavartau šią knygą, kad prisiminčiau, nepamirščiau, kas yra svarbu:

Žinote, žmogui patinka plaukti pasroviui, bet laimę jis pasiekia tik būdamas reiklus sau.
Todėl, kad iššūkiai skatina mus susikaupti, kuo gerau viską atlikti, o vėliau pajusti tikrą pasitenkinimą. Ši sąlyga būtina, kad realizuotume save.
Aplenkti save svarbiau nei kitus.
Žinote, meilė pats geriausias būdas priversti kitą pasikeisti.
Jis tyliai klausėsi manęs ir buvo labai malonu jausti, kad kažkas domisi mano norais jų nekomentuodamas, nesikišdamas, nebandydamas atkalbėti ir nesiūlydamas nieko, kas jam atrodo geriau.
Gyvenime žengiame didelį žingsnį, kai atsisakome apibendrinimų ir pradedame matyti kiekvieną atskirai.
Įgyvendindamas sau svarbų planą netapsite priklausomas kokiai nors žmonių kategorijai, jūs būsite savimi, išreikšite savo talentą ir laikysitės savo vertybių.
Reikia suprasti, kad kiekvienas mūsų turime teigiamų ir neigiamų bruožų, į ką atkreipiame dėmesį, tas gali sustiprėti, išaugti. Jei nutaikote prožektorius į gerąsias žmogaus savybes, net vos matomas, jos taps ryškesnės, išsiskleis ir pamažu nugalės visas kitas. Todėl ir svarbu šalia savęs turėti jumis, jūsų privalumais ir sugebėjimais tikinčių žmonių.
Kai jūs kuo nors tikite, jūsų įsitikinimus lydi tam tikras elgesys, kuris veiks kitų elgesį ir taip jūsų įsitikinimai vėl stiprės.
Tobulėjame ne klausydami, kaip kalba kitas, o veikdami ir patirdami.
Geras gyvenimas yra toks, kurį gyvename taip, kaip norime, elgdamiesi taip, kad neišduotume savo vertybių, savo veikla atiduodami tai, ką turime geriausia, būdami darnoje su savimi tokiu, koks esame, ir, jei įmanoma, gyvendami gyvenimą, kuris suteikia mums galimybę peržengti save, aukotis kitam, gyventi ne tik dėl savęs, bet ir ką nors duoti žmonijai, net jei tai labai kuklus, labai mažas indėlis. Paukščio plunksnelė, patikėta vėjui. Šypsena kitiems.
Mes penkioliką kartų stipresni, kai nebesame vieni priešais savo planą. Visų svarbiausia viena – kad jumis tikėtų.

Ir tai yra tik keletas gražių minčių iš šios knygos. Atrodo, norėtųsi ją visa čia sudėti, kad jos turinį perskaityti kiekvienas pasaulio žmogus. 😀 Ach, dar pamenu save perskaičius šią knygą, iš didelio džiaugsmo, nupiešiau savo viso gyvenimo svajonę apie Kūno ir sielos atgaivos centrą. Taip pat ši knyga mane įkvėpe surengti keletą gerumo akcijų “Po angelo sparnu” mokykloje, vėliau išvykti gyventi į Kiniją, mesti keletą darbų, kurie manęs netenkino, pradėti rašyti, užkalbinti nepažįstamus žmones, mylėti ir jaustis visumos dalimi ir t.t.

Perskaitykite šią knyą ir jūs!

Gal būt ir ji jums taps gyvenimą keičiančia knyga 😉