Agnė Nekrošienė Šiomis dienomis skaitau vieno dvasinio mokytojo knygą. Esu be galo nudžiuginta ten rastomis mintimis. Atrodo, kaip aukso grynuolį atradus – nežinau, ar galėčiau atrasti taiklesnius žodžius. 😀
“Prieš pradėdamas auklėti kitus, kiekvienas turi būti savo ląstelių pedagogas, turi žinoti, kad liaudis, kuriai jos karalius duoda blogą pavyzdį, jį pamėgdžioja ir galiausiai ši liaudis nuverčia jį nuo sosto. O jei karalius duoda gerumo, taurumo, sąžiningumo pavyzdį, jo ląstelės jį mėgdžiodamos daro viską, kad jį paremtų, tampa tokios klusnios, tokios spindulingos, kad šis spinduliavimas ima reikštis išorėje, veikia žmones, gyvūnus ir net augaliją.
Viską, ką žmogus sukuria viduje savo darbu, meditacijomis, tyrumu, pirmiausia atsispindi viduje, jo paties ląstelėse. Tik paskui šie kūriniai pradeda reikštis išorėje ir veikti kitus. Jei nežinote šio dėsnio, niekad nieko deramai nepadarysite, nes iš pradžių dalykai turi susikurti ir organizuoti viduje, o tik tada įgauti kokretų pavidalą fiziniame lygmenyje.
Nemanykite, kad tik kitiems rodote gerą ar blogą pavyzdį. Ne, pirmiausia jį rodote savo ląstelėms, ir kai pamato, kad gyvenate anarchijoje, jos irgi tampa anarchiškos, neįmanoma priversti jų paklusti! Jūs norite primesti joms savo valią, o jos jūsų neklauso. Tada jums nebeįmanoma suvaldyti savo juslingumo, pykčio, godumo ir taip toliau. O jeigu jums pavyksta pelnyti savo ląstelių pasitikėjimą, galite jas valdyti. Pavyzdžiui, susierzinę ar supykę kelias minutes pabūnate susikaupę – ir ląstelės jums paklūsta, jūs vėl pajuntate ramybę ir vidinę šviesą.
Taip gražiai aprašytos mūsų vidinės harmonijos galimybės ir koks svarbus ryšys su mūsų pačių vidiniu centru. Svajoju kada pradėsiu reguliariai skirti laiko meditacijai, kažkokiai kūno praktikai, kuri ugdytų mano vidinių ląstelių paklusnumą.
Kai perskaitau tokias mintis, ateina jausmas, kad pokyčiams, naujiems įpročiams pradedamas mintis takelis, kuriuo artimiausiu metu bus galima žengti.
Linkėjimai ir vidinės-išorinės laimės jums <3
A.
