Įdomiausios ir labiausiai įkvėpusios knygos bei atradimai šiais metais (2025m.)
Truputį jaudinuosi pradedama rašyti šį įrašą. Jis man labai brangus ir jautrus. Tai apie vieną iš man svarbiausių ir gražiausių dalykų mano gyvenime – meilę knygoms.
Ten kur prabėga neskaičiuojamos minutės ir “šlamantys” popieriaus lapai. Ten kur susitinka ramybės akimirkos ir užgimsta nauji suvokimai. Ten kur po kelių naujų puslapių, atrodo, jau niekada nebus taip kaip buvo, nes mane pasiekė iš autoriaus sielos gimęs žodis, mintis, pastraipa. Skaitydama knygas, susipažįstu ne tik su knygos turiniu, bet turiu galimybę nors krašteliu prisiliesti ir prie rašytojo asmenybės.
Buvau labai nustebusi kai sužinojau, kad knygos gali būti naudingos ne tik kaip pramoga ar žinių šaltinis. Moksliniai tyrimai rodo, kad knygų skaitymas daro daugialypį poveikį smegenims, psichikai ir net fizinei sveikatai. Pasirodo, kad knygų skaitymas gerina atmintį ir dėmesio sutelkimą, taip pat mažina stresą ir veikia kaip relaksacijos priemonė, ugdo empatiją, nes skaitymas leidžia įsijausti į kitų žmonių jausmus bei perspektyvas, tai pat įpratimas prieš miegą skaityti popierinę knygą padeda lengviau užmigti.
Noriu su jumis pasidalinti savo mėgstamiausių knygų atradimais šiais metais. Kiekviena iš šių knygų mane pakvietė į skirtingas temas: gamtą, tėvystę, dėkingumą, asmeninį augimą, emocijų pažinimą. Kviečiu pasižvalgyti, gal būt šiame sąraše atrasi savąjį perliuką, kuris tave pakvies į ramią akimirką prie arbatos puodelio, o gal net gi į vidinę transformaciją.
Suzzane Simard knyga „Miško išmintis”
Suzzane Simard yra Kanados mokslininkė, miškininkystės ekologė. Labiausiai žinoma dėl to, kad atskleidė “miško tinklo” reiškinį, o gal net paslaptį. „Taip sakė ir senoji daugelio čiabuvių genčių išmintis. Po miško paklote plyti sudėtinga šaknų ir grybų sistema, palaikanti miško stiprybę” (Simard, 2023).
Ar žinojai, kad miškas bendrauja tarpusavyje? Per požeminių grybienų tinklą dalinasi savo maistinėmis medžiagomis ir taip tarpusavyje bendradarbiauja.
Senieji “motininiai” medžiai, siunčia maistines medžiagas jauniesiems sodinukams ir jie dėl to sugeba geriau prisitaikyti ir turi didesnę išlikimo tikimybę. „Seni medžiai rūpinasi jaunais, aprūpina juos maistu ir vandeniu, kaip ir mes savo vaikus” (Simard, 2023)
Autorė tai labai glaudžiai sieja ir su mūsų žmonių gyvenimu, tam, kad išliktume gyvi, buriamės ir palaikome, bendradarbiaujame vieni su kitais.
Labai rekomenduoju šią knygą, sužinosite labai daug įdomių faktų apie mišką, istorijų apie autorės susitikimus su lokiais, bei kupiną iššūkių gyvenimą atliekant pionieriškus tyrimus.
Jeigu norėtum apie tai sužinoti daugiau, kviečiu ne tik perskaityti knygą, bet ir peržiūrėti Suzzane TED kalbą, kuri susilaukė didelio žmonių susidomėjimo.
Austėjos Šidlauskaitės knyga „Gimę jausti”
Knygos autorė Austėja Šidliauskaitė dalinasi savo asmenine gyjimo, savęs suvokimo ir priėmimo istorija. Ar žinote, kas yra itin jautrus asmuo? Perskaičius šią knygą man pasidarė daug aiškiau. Skaitant jos knygą, buvau nustebusi kaip tiksliai ir išsamiai ji sugeba apibūdinti savo patiriamas emocijas, pojūčius, randa jiems įvairiausius palyginimus ir metaforas. Jausmai iš esmės nėra nei geri nei blogi – jie tiesiog yra. Visi jie turi žinią apie tai, ko mums reikia, kas mus skaudina, ar džiugina.
Labai giliai ir išsamiai ir tuo pačiu lyg iš paukščio skrydžio apžvelgia tą laiką, kai dar mokykloje buvo pirmūnė, mylima ir vertinama už tai, kokius rezultatus pasiekdavo, nors giliai viduje troško tiesiog būti mylima, pamatyta ne dėl išorinių laimėjimų.
Šioje knygoje autorė kviečia susimąstyti apie tai, kaip svarbu yra suvokti ir pažinti šalies “emocinį klimatą” kurioje augai, jos istoriją. “Mūsų istorija – kolektyvinio užsisklendimo šaknys” – sovietmečiu buvo įprasta slėpti jausmus, neatsiverti, nes emocijų reiškimas galėjo būti laikomas silpnumu. Autorė užsimena, kad šis paveldas vis dar jaučiamas: daugelis žmonių ir šiandien turi vidinių barjerų kalbėti apie savo emocijas. Jautrumas nėra mūsų trūkumas, tai galimybė kurti empatiškesnius santykius.
Anna Lembke knyga „Dopomino tauta”
Šiais metais labai norėjau rasti knygą, kurioje galėčiau sužinoti daugiau informacijos apie socialinius tinklus. Jų pliusus ir minusus, patarimus kiek jų mums iš tikrųjų reikia. Pamačiusi šią knygą vienos merginos rankose, galvojau, kad būtent apie tai čia ir bus rašoma, tačiau, radau daug daugiau temų negu galėjau tikėtis.
Medicinos mokslų daktarė Anna Lembke savo knygoje nagrinėja šiuolaikinio gyvenimo dirgiklius: “Gyvename tokiu metu, kai mus supa visa ko gausa, kai lengvai pasiekiami kuo įvairiausi malonumo atlygį teikiantys – dopomino išsiskyrimą skatinantys dirgikliai: narkotikai, maistas, naujienos, azartiniai lošimai, apsipirkinėjimas, žaidimai, trumposios žinutės, sekstingas, aktyvus dalyvavimas socialiniuose tinkluose.” Autorė knygoje dalinasi įvairiosiomis tikrų žmonių istorijomis, kaip jiems pavyko įveikti priklausomybės ir surasti balansą piktnaudžiavimo amžiuje.
Autorė pasidalino kokiais naturaliais būdais galime gauti dopomino, kuris siejamas su gera nuotaika ir energija: sportas, buvimas gamtoje, maudynės šaltame vandenyje, kalbėjimasis ir artimas ryšys su žmonėmis, hobiai, kūrybinis darbas arba mokymasis, kuris reikalauja susitelkimo, pastangų.
Dr. John Demartini knyga „Dėkingumo efektas”
Šiais metais ši knyga mane įkvėpė daug dažniau padėkoti negu bet kada anksčiau. Ar esi kada nors išbandęs dėkingumo praktiką? Tai labai paprasta, bet naudinga praktika, tiesiog pastebėti dalykus, už kuriuos gali būti dėkingas šiandien ir juos fiksuoti dienoraštyje arba užrašų knygutėje.
Kartais kasdienybėje užsisukame ir tuos dalykus, kurie mums yra patys svarbiausi ir suteikiantys daugiausiai prasmės, laikome kaip savaime suprantamus. Pasidalinsiu keletu savo padėkojimų, kuriuos rašiau visą mėnesį pastebėdama vis skirtingus dalykus:
- Dėkoju sau, kad galiu matyti savo silpnąsias puses ir vertinti savo stiprybes. Man tai primena apie esantį paslaptingą visatos balansą.
- Dėkoju, kad šiandien galiu tvarkytis ir matyti, kaip iš chaoso gimsta tvarka.
- Dėkoju už šiandienos lapelius ir gėlytes kuriuos man atnešei ir įdėjai į mano rankas. Tu primeni man ir mokai mane džiaugtis gamtos dovanomis.
- Dėkoju gyvenimui už kartais aplankantį nežinomybės jausmą. Taip galiu paleisti įsivaizdavimą, kad gyvenimas yra nuspėjamas.
- Dėkoju tau, kad mokai mane kantrybės. Jeigu ne tu, kartais nežinočiau, kaip stipriai galiu mylėti.
Dr. John Demartini kviečia: „Svarbiausia išsiugdyti kasdienį įprotį dėkoti už daugybę savo gyvenimo įvykių. Aš kviečiu jus išbandyti šią praktiką bent mėnesį, nepraleidžiant nė dienos. Esu tikras, kad pastebėsite mąstymo, jausmų ir elgesio pokyčius” (Demartini, 2021). Dėkingumas gerina nuotaiką, didina dopamino ir serotonino kiekį, skatina oksitocino išsiskyrimą, mažina kortizolį ir stresą.
M. Amos Clifford knyga „Miško terapija”
Dar viena įdomi knygą apie ryšį su gamta. “Praktikuodami miško maudynes, pojūčiais paneriame į takią, įvairiomis savybėmis pasižyminčią miško atmosferą tarsi į vandenyną. Einame lėtai, kad sutelktume savo pojūčius į įvairius natūralius dirgiklius, kurių apstu miške, alsuojančiame gyvybe. Oda pajauskite vėjo dvelksmą, įsiklausykite į šaltinio čiurlenimą ir paukščių giesmes, stebėkite, kaip linguoja medžiai. Kai nukreipiame savo dėmesį į pojūčius, prityla vidinė minčių kokofonija. Įsileistas į save miškas sustiprina natūralų organizmo gebėjimą sveikti ir palaikyti sveikatą” (Clifford, 2021).
Miško maudynės kviečia įtraukti pojūčius: įkvėpti gėles kvapo, paliesti medžio drėvę, žiūrėti į lapų raštus, klausytis čiulbančių paukščių, pajusti vėją ant odos. Taip pat atidėti telefoną bei neplanuoti darbų, atsigulti ant miško paklotės ir giliau pakvėpuoti.
Knygoje yra nuoroda per kurią galima pasiekti ir atsispausdinti net aštuonis miško “kvietimus”: „Šie kvietimai skirti praktikuoti žalioje erdvėje – ar tai būtų miškas, ar šalia mūsų esantis parkas, ar net gi jūsų sodas. Prie kiekvieno kvietimo palikta vietos užrašyti savo patirtims. Dar geriau jeigu į tuščias eilutes rašysite miško maudynių dienoraštį. Atsispausdinkite ir įsidėkite į kuprinę eidami į mišką” (Clifford, 2021). Kvietimus galite parsisiųsti per šią nuorodą: http://bit.ly/Invitations_to_Forest_Bathing . Kvietimus per nuorodą matysite anglų kalba, bet jeigu įsigysite knygą Lietuvoje, jie bus lietuvių kalba.
Dr. Shefali knyga „The parenting map”
Dr. Shefali man, tikriausiai, apskritai didžiausias mano atradimas šiais metais. Tai be galo įkvepianti asmenybė, kuri parašė ne vieną knygą sąmoningos tėvystės tema, veda savo asmeninį podcast’ą tėvams, kurio metu kalbina tėvus ir padeda spręsti jų iššūkius šeimoje. Taip pat ji yra įkūrusi bendruomėnę tėvams, kurioje dalinasi savo kaip klinikinės psichologės, lektorės patirtimi apie vaikų ugdymą. Jos mokymo platformoje galima rasti vertingų paskaitų apie vaikų psichologiją bei dalyvauti gyvuose skambučiuose su kitais tėvais, kurie siekia darnesio santykio ne tik su vaikais, bet ir su savimi tėvystėje.
Neseniai klausiau vieną labai įdomų įrašą, kuriame sąmoningos tėvystės lektorė, konsultantė Inga Globė bei komandos formavimo ekspertas Mindaugas Vidugiris kalbėjosi apie tai, kas yra sąmoninga tėvystė, kaip nepasimesti tėvystės labirintuose ir auginti ne tik vaiką, bet augti ir pačiam.
Noriu pasidalinti keleta labiausiai įstrigusių šio įrašo minčių, kuriomis pasidalino Inga: „Mes įsivaizduojame, kad tėvystė yra apie vaiką. Vaikystė yra apie vaiką. Sąmoninga tėvystė yra apie tave – tėtį ir mamą.” „Tradicinėje tėvystėje vaikas yra laikomas molio gabalu, tu atėjai ir aš iš tavęs „darysiu” žmogų. Taip kaip aš suprantų, taip kaip man patogu, o sąmoningoje tėvystėje yra sakoma, kad vaikas yra kaip lotoso žiedas. Jis atėjo ir jis skleidžiasi.”
Kviečiu išklausyti visą įrašą, jeigu tave domina tėvystės temos. Man tai didelė tema kurioje nuolat mokausi, stebiu save, kadangi darbo su savimi visada atsiranda.
Grįžtant prie „The parenting map” knygos, joje radau tiek daug vietų, kuriose skaitydama stabtelėdavau ir susimąstydavau. Susimąstydavau ir kartais prisimindavau savo vaikystę. Tapus tėvais, nori ar ne, bet labai daug dalykų apie mūsų pačių vaikystę išnyra į paviršių.
Pradedi galvoti, o kaip kalbėjo, elgėsi su manimi. Kaip tada jaučiausi ir ar buvau matomas koks iš tiesų esu? Knygoje Shefali labai darniai perteikia empatijos vaikams svarbą, nagrinėja tėvų elgesio modelius bei duoda naudingų patarimų, ką daryti norint sustabdyti automatines reakcijas kasdienybėje.
Žinoma, kvescionuoja tėvų fantazijas apie tėvystę, kokiais būdais bandome „padaryti” savo vaikus sėkmingais ir kodėl taip sunku paleisti kontrolę. Kol kas tai geriausia, ką esu skaičiusi apie tėvystę.
Jos knyga man tokia taikli ir stipri, kad tiesiog UH! Ši jos knyga nėra iš versta į lietuvių kalbą, tačiau žinau, kad yra kita jos knyga lietuvių kalba pavadinimu „Sąmoninga tėvystė”. Palieku nuorodą.
Dr. Shefali knyga „Radical awakening”
Ši knyga yra skirta moterims, kurios jaučia, kad gyvena pagal kitų lūkesčius ir yra praradusios ryšį su savo vidiniu „aš”, taip pat ieškančioms atsakymų, kaip pereiti iš kančios ir pagaliau pajusti vidinę laisvę bei vertę. Taip pat knygoje analizuojama bei demaskuojami kultūriniai įsitikinimai apie grožį, meilę, motinystę bei seksualumą. Dalis šių įsitikinimų yra tokie gyvi ir tikri mūsų pasąmonėje, kad juos perimame, net nesusimąstydami, tačiau dauguma jų yra labai kladingi ir atitoline mus nuo mūsų tikrosios prigimties.
Noriu pasidalinti keletą jos eileraščių, kuriais ji dalinasi kiekviename knygos skyriuje. Skaitant jos knygas, man jie be galo artimi ir gražūs:
Embracing Emptiness
I thought I knew who I was
Certain of my names and titles
Certain of my roles and labels
Certain of my past and future
Oh, what a mirrage all this is.
The Lies About Love
So many ills in the name of love
Ownership, betrayal, control, need,
So many shoulds, if-buts, when-thens said
with a tongue of love
These are lies that blaspheme
the true nature of love
The Lies About Beuty and Youth
We believe that our youth should be
preserved like jam in a jar
Our skin should stay smooth
like whipped cream
Our bodies forever flexible
like an acrobatic wonder
Our hair shiny like the finest draped silk
Clinging to the beauty standard,
we stop living in beauty.
Mmmm, ir kiekvienas jos knygos skyrius prasideda nuo eilių, mane tai labai žavi, dar giliau perteikia jos minčių esmę.
Štai vienas iš podcastų, kuriame ją kalbina Tom su kuriuo kartu jie peržvelgia knygos turinį bei pagrindines jos mintis aptaria gyvai. Jeigu domina, kviečiu išklausyti 🙂
Shona Rhimes knyga „Year of Yes”
Šią knygą pamilau nuo pirmų jos puslapių. Pradėjusi ją skaityti, buvau nustebusi tokiu laisvu, išskirtiniu ir šmaikščiu šios rašytojos stiliumi. Tik vėliau sužinojau, kad ji yra labai žymi amerikiečių scenaristė, prodiuserė bei serialų kūrėja. Rašymas yra jos darbas ir didžioji meilė.
Shonda dalinasi savo asmenine patirtimi, kaip pradėjo sakyti patirtims, kurios ją visą gyvenimą gazdinto „TAIP”. Ji labai daug metu bijojo sakyti viešas kalbas, dalyvauti tiesioginėse televizijos transliacijose, atsisakydavo naujų darbo pasiūlymų bei kentėjo nuo didelio viršsvorio.
Per vieną šeimos šventę ji kalbėjosi su savo seserimi, kuri jai pasakė, kad tu „Visada atsisakai visų galimybių, kurioms galėtum pasakyti taip”. Nuo tada Shonda prisižadėjo sau visus metus nuo tos dienos, sakyti viskam taip, nors ir jautė, kad jai gali būti labai nepatogu, baisu. Visą istoriją, kas buvo toliau, galite rasti šioje kygoje, tačiau mane nustebino, kokie dideli ir įdomūs pokyčiai įvyko šios asmenybės gyvenime.
Dr. Joe Dispenza knyga „Atsikratykite įpročio būti savimi”
Žinote, kartais būna žmonių, kurie mus tikrai įkvepia ir leidžia prisiliesti prie tam tikrų dalykų vien savo buvimu, mintimis. Skaitydama Dispenzos knygas daugiausiai laiko skirdavau apmąstymams, stebėjimui, kokias mitis savo galvoje suku kasdienybėje. Mūsų mintys siunčia signalus į mūsų kūną.
Ar pastebite, kad galvodami apie neigiamą patirtį, tarsi vėl ją išgyvename, kūnas sustingsta, grįžta liūdesys, nerimas. Būtent apie tai ir yra daug kalbama šioje knygoje, skirti didelį dėmesį savo minčių savistabai kasdienybėje.
Kaip žinoma, tam tikras savo mintis galima nukreipti mums patiems sveikesne, palankesne kryptimi. Mintydami tas pačias mintis, jaučiame tas pačias emocijas ir sukuriame tas pačias gyvenimo patirtis. Dažnai gyvename pagal tuos pačius minties ir elgesio modelius, kurie riboja mūsų galimybes. Galime kurti naujas gyvenimo situacijas, ne pagal praeities automatinius modelius.
Knygoje autorius dalinasi praktinėmis užduotimis ir meditacijomis, kurios gali padėti keisti mūsų vidines programas ir atsisakyti senojo „buvimo savimi” modelio. „Iš visų įpročių sunkiausia atsikratyti įpročio būti savimi” (Dispenza, 2014).
Knygų mylėtojai
Jeigu perskaitei šį įrašą iki pat galo, galiu garantuoti, kad tikrai mėgsti knygas. Jeigu tau patiko šis mano įrašas, visada laukiu grįštamojo ryšio, ypač, jeigu pajautei, kad šis įrašas tau buvo naudingas.
Iki kitų kartų,
Agnė
