Knygų skaitymas – misija įmanoma :)
Keletą minučių galvojau kaip galėtų vadintis šis mano įrašas ir tada tiesiog į pavadinimą įkėliau pagrindinę įrašo mintį. : )
Neseniai pabaigiau skaityti knygą “Dopamino tauta”. Atsimenu, pajaučiau kūne labai malonų jausmą, kad būtent šią knygą perskaičiau iki galo.
Taip nutinka ne visada, nes dažnai skaitau keletą knygų vienu metu, bet jų net nebaigiu, tada kartais pradedu kitą arba nusiperku naujų.
Tai apgalvojusi, mečiau sau iššūkį, kad kol neperskaitysiu visų neseniai įsigytų knygų, kitų nepirksiu.
Suvokiau, kad kažkur viduje sau meluoju tų knygų iki galo nebaigdama skaityti. Tiesiog padrąsinau save sustoti ir pakeisti savo esamą elgesį.
Toks jausmas, kad įsipareigojimas padaryti kažkokį veiksmą iki galo suteikė tikrosios prasmės jausmą ir žinių užtvirtinimą perskaičius visą turinį, o nebandant bėgioti nuo vienos knygos prie kitos.
Suprantu jeigu turinys tikrai neįdomus, bet peržiūrėjusi savo skaitomas knygas, supratau, kad ne knygų turinys neįdomus, o tiesiog veikiau protas išsiblaškęs ir nori dar dar dar.
Tai man pasirodė kažkiek panašiai, kaip ir su rastomis mintimis knygoje apie dopominą, bet tikrasis dopominas išsiskyrė tada, kai uoliai ir su atsakomybe atsiversdavau būtent tą pačią knygą.
Džiaugiuosi šiuo mažu pastebėjimu. : )
Ar esate kažką panašaus pastebėję apie save? O gal būt jūs visada pabaigiate skaityti visą knygą?
Gero skaitymo! ❤️
