Paieškos

Paieškos

Ar būna momentų, kai jautiesi „žalias“, dalyke, kuriame norėtum save matyti? Būna jaučiu, kad noriu kažką judinti, bet nežinau nuo ko pradėti ir kaip judėti link savo vidinio centro, svajonės? Ieškau atsakymų, bet kuo daugiau jų išsikeliu, tuo daugiau jų ir gaunu. Atrodo, tai nesibaigs. Ir vėl nuo pradžių, ir vėl noriu kažką naujo pažinti.

O kur ta tiesa, kur tas vidinis grožis, kurį taip noriu pamatyti? Vis žiūriu, atrodo, pūzlė nepilna. Dar vis kažko trūksta. O trūksta pasitikėjimo savastimi. Verčiu vis naujus knygos puslapius, žiūriu, klausau paskaitas ir vėl, ir vėl. Ir tas tikslas toks begalinis – nuovargis apima kūna. Muistausi, nenoriu vėl galvoti, kad teks dar kartą kažko mokytis, gi, atrodo, viską žinau. O pamiršau, o gi… ne.

Tik neseniai pagalvojau, o gal tikrai – kiekvienam čia duotos gyvenimo pamokos. Kai darosi keista, nesuprantu savęs – pagalvoju, tai dalis pamokos. Gal esu tame į ką turėčiau atsisukti ir pasižiūrėti – į save. O tada pažiūrėjus, nesinori atsitraukti, nes netyčia, pamatai – gi taip, žinau, žinau, kas yra! Žinau, ką daryti! Nors tą sekundę – taip!

Pabundi iš miego, o tada nauja diena su sava istorija.

Tai stebina.

Žinau, kad troškimai niekur nenuves, tačiau širdis gali.

Tokia ta nauja, kitokia diena. Šiandien kitokia, o rytojus atrodo toks pats.

Po metų kitų, būsimų, atrodys tik kelio pradžia. Nors dabar, jautiesi radęs paslaptį čia. ❤️

Linkėjimai,

Agnė

Back to Top