Agnė Nekrošienė Šiandien daug galvojau apie brandą.
Atėjo klausimas sau, kiek ir kaip jau esu subrendusi, kaip asmenybė. Yra sakoma, kad moteris subresta, kai pradeda ne tik norėti duoti, aukotis, bet ir tada, kai sugeba priimti, paprašyti. Priimi rūpestį, pagalbą. Atliepti į savo, ne tik į kitų poreikius. Tada geba pildytis ir dalintis savo geromis emocijomis.
Ar pastebėjote, merginos, kaip dažnai mes per savo gerumą, meilę ir norą aukotis prisidarome sau žalos…
Keistai skamba, bet realybė yra labai skaudi, kai suprantu, kad pati ir daugelis mano pažįstamų draugių nuolatos jaučia nuovargį, liūdesį ir kartais net stresą vien dėl to, kad nesugeba atsitraukti nuo buities ir nors trumpam sugįžti į save, pasipildyti, skirti laiko savo mintims ir kūnui.
Aš visada buvau 100proc. įsitikinusi, kad jeigu kuo daugiau duosiu – tuo būsiu laimingesnė. Ir taip, tai yra tiesa, bet tiesiog atsirado, žodelis beeeeet, tik po to, kai jausiuosi tikrai galinti ir kai kūnas, ne tik protas su tuo sutiks.
Ar turite savo mėgstamus būdus atsipalaiduoti? Kažkas mėgsta masažą arba lėtus pasivaikščiojimus 😊 Man labiausiai patinka kur pabūti ramiai jaukioje kavinukėje, paskaityti knygą, rašyti, grožėtis gamta, įdomiai ir prasmingai šnekėtis su žmonėmis.
Noriu kiekvieną iš mūsų padrąsinti nebijoti nors kiek turėti savyje sveiko egoizmo. Tiesiog, kad būtų iš ko dalintis: ne iš tuštumos, o iš pilnatvės.
Su meile,
Agnė
