Agnė Nekrošienė Ar būna momentų, kai jautiesi „žalias“ dalyke, kuriame norėtum save matyti? Jaučiu, kad noriu kažką pradėti, bet nežinau kaip pasiekti savo svajones. Kaip pasiekti savo vidinį centrą, o tikiu, jį užčiuopus pasipils vidinė motyvacija ir tikėjimas.
Ieškau atsakymų, bet kuo daugiau jų išsikeliu, tuo daugiau jų ir gaunu. Atrodo, tai nesibaigs. Ir vėl nuo pradžių, ir vėl noriu kažką naujo pažinti.
Nieko nebūna be priežasties
O kur ta tiesa, kur tas vidinis grožis, kurį taip noriu pamatyti? Vis žiūriu, atrodo, pūzlė nepilna. Dar vis kažko trūksta. O trūksta pasitikėjimo savastimi. Verčiu vis naujus knygos puslapius, žiūriu, klausau paskaitas ir vėl, ir vėl. Ir tas tikslas toks begalinis – nuovargis apima kūną. Muistausi, nenoriu vėl galvoti, kad teks dar kartą kažko mokytis. O gal viską jau žinau? O pamiršau, o gi… ne.
Kai darosi keista, nesuprantu savęs – pagalvoju, tai dalis pamokos. Gal esu tame į ką turėčiau atsisukti ir pasižiūrėti – į save. O tada pažiūrėjus, nesinori atsitraukti, nes netyčia, pamatai – gi taip, žinau, žinau, kas yra!
Žinau, ką daryti! Nors tą sekundę – taip!
Pabundi iš miego, o tada nauja diena su sava istorija. Tai stebina.
Žinau, kad troškimai niekur nenuves, tačiau širdis gali.
Tokia ta nauja, kitokia diena. Po metų kitų, atrodys tik kelio pradžia. Nors dabar, jautiesi radęs paslaptį čia. ❤️
Linkėjimai,
Agnė
