Agnė Nekrošienė Niekas daugiau manęs taip nedžiugina
kaip nenuginčijamas žmogaus gebėjimas
sąmoningai keisti savo gyvenimą.
– Henry David Thoreau
Mes nesame jausmai. Mes nesame nuotaikos. Net gi nesame mintys. Vien tai, kad galime analizuoti visus tuos procesus, atskiria mus nuo jų ir pakylėja virš gyvūno sąmonės.
Ištrauka iš knygos “7 efektyviai veikiančių žmonių įpročiai”, kurioje taip pat pasakojama apie Viktorą Franklį. Viktoras buvo žydas ir Antrojo pasaulinio karo metais pateko į koncentracijos stovyklą, kurioje jam teko iškęsti nacių patyčias. Budamas stovykloje, jis niekada nežinojo, kas jo laukia kitą dieną – mirtis ar gyvenimas.
Vieną dieną, sėdėdamas nuogas mažoje vienutėje, jis pajuto netikėtą laisvę, kurią vėliau pavadino paskutine žmogaus laisve. Tai buvo laisvė, kurios naciai iš jo negalėjo atimti. Jie galėjo daryti viską su jo aplinka ir su jo kūnu, tačiau Viktoras Franklis buvo savivoki asmenybė, galinti pažvelgti į save iš šalies. Jo esybė liko nepaliesta. Jis turėjo galios nuspręsti, kaip reaguoti į įvykius.
Tai reiškia, kad žmogus visada turi laisvę pasirinkti, kaip atsakyti į stimulą.
Pirmasis ir pagrindinis sėkmę lemiantis įprotis – proaktyvumas
Suvokęs esminį žmogaus prigimties principą, Franklis nubraižė tikslų savo būties žemėlapį, kuriuo remdamasis pradėjo ugdytis pirmąjį ir pagrindinį sėkmę lemiantį įprotį. Tai yra proaktyvumo įprotis, kuris yra veiksmingas visose gyvenimo situacijose. Iš esmės, proaktyvumas yra žmonių gebėjimas atsakyti už savo gyvenimą. Mūsų elgesį visų pirmą lemia sprendimai, bet ne sąlygos.
Paanalizuokime žodžio atsakomybė prasmę. Atsakomybė – “sugebėjimas atsakyti” – reiškia laisvę pasirinkti savo atsaką.
Kartais ir pati save stebiu, kaip reaguoju į kitų žmonių replikas, nuomones apie mano sprendimus, bendravimą su manimi. Vienintelis žmogus, kuris gali rinktis, kaip į tai atsakyti, esu aš pati.
Rinkimės💓
Kai kuriems žmonėms, subjurus orai, subjūra ir jų nuotaika, o štai proaktyvūs žmonės, ją visada nešiojasi su savimi. Jeigų tų žmonių vertybė – kokybiškai atlikti savo darbą – jie tai padarys, nepaisydami oro sąlygų. Tokie žmonės priklauso ne nuo aplinkybių (aplinkinių vertinimo, nuo kitų žmonių elgesio ir silpnybių), o krupščiai pasirinktų vertybių.
Galima sakyti, mes leidžiame, kad mus skriaustų – štai kas iš ties yra skaudu, o ne pati skriauda. Vis dėlto reikia sąžiningai prisipažinti, kad šiandieninės mūsų problemos yra vakarykščių mūsų pasirinkimų padarinys.
Linkėjimai,
Agnė
