Agnė Nekrošienė Mintis parašyti tokį įrašą kilo dar kelionės metu. Tai mane nustebino, nes dažniausiai rašau apie kažką kitą, bet ne apie keliones. Taip atsirado ir nauja Kelionių skiltis tinklaraštyje. Tikiuosi, tai nepaskutinis įrašas apie išvykas, nes tai reikštų, kad kelionių nemažės, o tik daugės. ; )
Tyrinėti pasaulį, supančią aplinką yra labai gera, įdomu. Tai skatina pažinti ne tik lankomą vietą, bet ir save patį (apie tai daugiau dalinausi šiame įraše apie kelionę į Aziją). Būdama Kroatijoje nekantriai laukiau kol galėsiu prisėsti prie kompiuterio ir aprašyti tai, kas patiko, kuo gyvenome kelionės metu. Ji paliko daug džiugių įspūdžių.
O jeigu sugalvosite vykti į Kroatiją – nepamirškite atsiversti šio įrašo! Pasidalinsiu tuo, ką galima pamatyti Dubrovnike ir netoli jo esančiuose Mlini bei Cavtat miesteliuose. Taip pat kur galima skaniai ir vegetariškai pavalgyti. Sužinosi ar Mlini yra gyvačių bei, ar galima valgyti vaisius nuo Japoninės lokvos medžio.
Kelionės su Šeima
Taip, sutinku, keliauti su šeima yra kur kas daugiau reikalų, negu vienam ar dviese. Kelionės metu su vaikais, mes atliepiame ne tik į savo poreikius, bet ir į mūsų mažųjų poreikius.
Tačiau tos vaikų akys, kai jie pamato ir patiria naujus įspūdžius – atperka viską. Kartais suprantu, kad to, kaip jie mato pasaulį, mums jau niekada nebus įmanoma patirti. Tai, kaip jie išjaučia savo jausmus, yra kur kas stipresni jausmai, negu mums galima įsivaizduoti. Manau, ten koks šimtą kartų didesnis emocinis ir jausminis diapazonas. Grynas džiaugsmas, laimė arba nesumeluotas liūdesys, pyktis. Stebėti vaikų emocijas yra be galo įdomu.
Jeigu esi pats kupinas jėgų, net ir liūdesys ar jų jaučiamas pyktis, pasidaro gražus, toks tikras. Atostogų metu, emocijų dar daugiau, nes visko tiek naujo ir nematyto, nepatirto. Įsivaizduoju, kiek daug jie išgyvena ir dedasi viską į savo širdeles. Tik spėk tai pastebėti ir pagerbti. Buvimas kartu su jais nuspalvina gyvenimą įvairiausiomis spalvomis.
Tikrai būna akimirkų, kai nėra lengva būti sąmoningam ir atjaučiančiam. Tada save raminu ir stengiuosi nepamiršti, kad vaikai, ypač pirmuosiuose savo gyvenimo metais, nesivadovauja logiškąją savo dalimi, o viską vertina ir save išreiškia per emocinę prizmę. Tik bėgant metams, jie sugeba save vis geriau reguliuoti.
Na, čia apie vaikulius, o dabar norėčiau daugiau papasakoti apie pačią Mlini vietovę netoli Dubrovniko. Ten buvome prieš du metus ir vėl sugrįžome. Kadangi Karoliukas dar mažiukas, norėjome tokios vietos kur jaustumėmės nors kiek ją pažinę, pačiupinėję ir tai suteiktų kažkokį didesnį žinojimo, saugumo jausmą keliaujant su mažiuku. Kadangi prieš du metus buvusi išvyka mums labai patiko, nusprendėme čia sugrįžti.
Kas žino, gal būt grįšime ir vėl, nes gerų dalykų niekada nebūna per daug. ; )
Atostogos gegužės gale
Atostogos gegužės gale – buvo tikrai geras pasirinkimas. Oro temperatūra ne per karšta, o vanduo jūroje mums, lietuviams, tikrai neperšaltas. Baseino vanduo galėjo būti šiltesnis, bet mažiau žmonių ir daugiau laisvų gultų prie baseino.
Kai kalbėjome su vietiniais, jie minėjo, kad šiais metais ypač anksti prasidėjo sezonas ir pagal juos, net tokiu metų laiku buvo daug žmonių, tačiau palyginti su tuo, ką mes matėme prieš du metus liepą, mums labiau, žinoma, prie širdies gegužės mėnuo. Žmonių tikrai mažiau, bet tik ne Dubrovniko senamiestyje, ten, matyt, sezonas ištisus metus. ; )
Kodėl nusprendėme sugrįžti
Kroatija mus nustebino savo svetingumu. Kroatai labai mieli ir draugiški savo svečiams. Stebino ir tai, kad vaikai ten yra labai mylimi. Parodydami savo palankumą, daugelis Kroatų šypsosi jiems, kalbina, glosto praeidami galvą, duoda „penkis”.
Sugrįžome ir dėl vaizdingų paplūdimių, prieinamų kainų, gamtos grožio, trumpo dviejų valandų skrydžio bei Mlini miestelio ramybės ir jausmo, jog leidi atostogas gražiam Mlini kaime, kuris nėra perpildytas žmonių. Ten dažniausiai ilsisi poros, šeimos, pavieniai keliautojai kurie nori ramaus poilsio be triukšmingo naktinio gyvenimo.
Atostogas rinkomės ir kasdienybę derinome pagal vaikų dienos ritmą ir amžių. Kol kas nedrįsome keliauti automobiliu (nors tuoj vyksime į Kretą su mama ir sese, vaikais. Reikės vairuoti pačiai, tai bus uh patirtis) ir pasirinkome apsistoti vienoje vietoje prie jūros kranto esančioje viloje.
Miestelis gausus žaidimų aikštelių, turi vaizdingą promenadą palei jūra, kuriuo kursuodavome pirmyn ir atgal kiekvieną dieną, bei daug skirtingų maitinimo įstaigų. Ten jums patiks, jeigu mėgstate lėtus pasivaikščiojimus, maudynes jūroje bei keliones laivu.
Autobusu šį kartą nekeliavome. Jeigu norėdavome kur vykti, naudodavome Uber arba vietinių laivų paslaugas. Gal būt kitą kartą išbandysime ir autobusus, bet iki jų reikia šiek tiek paėjėti (apie kokias 25min., nes mūsų viešbutis nebuvo prie pagrindinio kelio).
Labai smagu sugrįžti į tą pačią vietą ir dėl to, kad gali aplankyti ir pabūti dar kartą ten kur jau patiko ir žinai, kad nieko neprarasi, neteks nusivilti. Žinoma, norėjosi išbandyti ir kažką naujo, tad pasiplanavome keletą vietų bei vegetariškų maitinimo įstaigų dar prieš atvykstant.
Savaitė Mlini kurorto miestelyje
Nusileidus į Dubrovniką penkiolikos minučių atstumu pasiekėme Mlinį miestelį. Mlini miestelyje gyvena maždaug tūkstantis vietinių gyventojų. Čia apsistojome vienai savaitei ir keliavome aplink šią vietovę. Pro mūsų jaukaus namelio langus matėsi Adrijos jūra. Visas Mlini miestelis yra nusidriekes palei jūros krantinę.
Dubrovniką iš Mlinį galima pasiekti laivu kurie kursuoja labai dažnai arba vykti per Uber, Bolt programėles. Mes vykdavome kartais laivu, o grįždavome su Bolt arba atvirkščiai. Tiek Dubrovnike ar Cavtat mes užtrukdavome kažkur pusę dienos, o antrą dienos pusę grįždavome vėl į Mlinį pailsėti nuo saulės, pasimėgauti kambario vėsa ir dažnai tai sutapdavo su vaikų miegeliais, tad būdavo gera proga atsipūsti.
Abu kartus Kroatijoje svečiavomės su mažais vaikuliais, tai nusprendėme labai ilgai nekaisti saulėje ir vengti pačių populiariausių lankytinų vietų. Rinkomės viską pagal savo asmeninius poreikius. Išvardinsiu vietas, kurios mums pasirodė patrauklios, o jeigu patys vyksite, išsirinksite savo norimas, lankytinas vietas. Aišku, norėtųsi užlipti ant senosios Dubrovniko pilies sienos arba nuplaukti į Lokrum salą pasedėti ant garsiojo Games of Thrones krėslo, bet gal būt dar kitą kartą.
Kas mums patiko Mlini
Žinoma, Mlini, mums patiko labiausiai. Pasivaikčioti mylimu Promenadu išeidavome net ne vieną, o kelis kartus per dieną. Ypač jauku, jai jau saulė nėra tokia kaitri. Stumi vežimuką, žvalgaisi į kalnus, vanduo skalauja krantus ir tiesiog mėgaujiesi ramybe, kuria persismelkusi visa Mlini vietovė. Jeigu tik būtų toks stebuklingas mygtukas, iš karto vėl ten atsidurčiau. : D
Beje, gyvačių ten pamatyti tikrai galima, bet ne miestelio centre. Pripažinusi, nebuvau labai mielai nustebinta. Eidama pasivaikščioti ir norėdama pamatyti jau seniai apleistą Vilą už viešbučio, sustingau ir šiek tiek krūptelėjau, kai pro šalį prašliaužė viena iš jų. ; )
Ką pamatėme Dubrovnike
Senamiestis. Aišku, Dubrovnikas turi labai gražų uostą pilną įvairiausių dydžio laivų ir laivelių. Nuostabios senosios mūro sienos nukelia keliais šimtmečiais atgal. Mes išlipę iš laivo uoste tradiciškai suvalgome po gerą porciją ledų, o po to keliaujame pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis.
Aišku, jos turistinės, gana gausios žmonių, bet jeigu vyksite su mažyliais, verta pasiimti nešyklę. Gal būt išbandysite ir siauresnes, laiptais nusidriekusius praėjimus. Senamiesčio gatvelės jaukios, daug kavinukių ir parduotuvėlių.
Mes šį kartą Dubrovnike išbandėme Gianni kavinukę bei vegetarišką/veganišką „Soul Kitchen Dubrovnik” restoraną. Atvykę kitą dieną, jau kitoje miesto dalyje, paragovome „Veggie Urban” restorano maistą garsėjanti savo kokybe bei atsakingu požiūriu į maistą. Šalia šio restorano yra ir labai gera vaikų žaidimų aikštelė. : )))
Pirmaisiais metais tiesiai iš viešbučio su mašina vykome į „Dubrovnik Cable cars”, keliantis su funikulieriu, galima visą Dubrovniko senamiestį pamatyti iš ‘paukščio skrydžio’, o po to išgerti mėgstamo gėrimo ar kažką užkąsti „Panorama” restorane, kuris yra pačioje kalno viršūnėje.
Lankytinos vietos Cavtat
Cavtatas yra mažas miestelis esantis netoli Mlini. Jį galima pasiekti uber jeigu nenaudojate savo mašinos arba plaukti laivu.
Miestelyje taip pat yra vegetariškas/veganiškas restoranas Atlas. Ten galima rasti viską, nuo picų iki šviežių vaisių kokteilių. ; ) Restoranas įkurtas gal 1996m., kuriame dirba pačios įkurėjos. Virtuvėje maistą gamina savininkė, o padavėja jau dvidešimt metų dirba savininkės dukra. : )
Vila Banac. Viloje Banac mes apsilankėme keletą kartų. Kai nuvykome pirmąjį kartą muziejus nedirbo, nes buvo pirmadienis, todėl kitą kartą sugrįžome vėl. Norėjau Vilą apžiūrėti ne tik iš išorės, bet pamatyti ir joje esančių paveikslų ekspoziciją. Gidė viską papasakojo ir pristatė kiekvieną esantį paveikslą atskirai. Buvo labai gera ir įdomu pamatyti tiek daug skirtingų bei įvairiomis technikomis nutapytų paveikslų vienoje vietoje.
Kriauklių muziejus. Kriauklių muziejuje dabar yra ekosponuojama apie 3500 įvairiausių kriauklių. Visos jos iš skirtingų pasaulio šalių ir vietų buvo surinktos privačios kolekconierių šeimos. Smalsavome ir susipažinome su šios kolekcijos savininke, kuri pasidalino keletų įsimintiniausių kriauklių rinkimo momentų.
Atostogos su šeima dedikuojamos smėlio pilims prie jūros
Žinote, rašydama šį įrašą supratau, kad išvyka buvo tikrai ne apie lankomus objektus, o tiesiog labiau apie smagų laiką su šeima. : ) Tačiau atostogos, ypač su vaikais, nėra apie lankytinas vietas. Tai labiau apie buvimą kartu. Apie bandymą pasidžiaugti ne konkrečia akimirka, bet bendra atostogų nuotaika.
Kartais darniai susidėliojęs pusdienis prie jūros statant pilis, gali būti daug smagiau negu ypatingai suplanuota išvyka į muziejų.
Gerų atostogų su šeima! ; )
