Ar jūs irgi kartais jaučiatės taip, kad vieną dienos dalį atrodo, kad viską galite, jeigu ir pradėsite kokį darbą ar projektą, Jums tikrai pavyks. Tiesiog kūnas tirta nuo džiugesio ir vidinio užtikrintumo. O kitą akimirką, žiūrėk ir ima lysti kažkokios abejonės, jausmas, ar jau pasiruošęs, ar jau čia ir dabar galiu sukti ta linkme, kuri man yra svarbi? Ar jau sugebėsiu? O gal vėl pasiduosiu? Ar pakaks jėgų, ryžto, sumanumo, drąsos, patirties, vidinės laisvės, stiprybės? Nors, kad ir mažam tikslui pasiekti. Tarkime, valgysiu sveikesnį maistą šiandien. Arba padarysiu mankštą, kad turėčiau daugiau energijos.
Man būna. Su tais kalneliais nuolat gyvenu. Vieną akimirką jaučiu kūnu, kaip pildosi širdies svajonės, o kitą akimirką, atrodo, kad viskas tuoj subyrės, kad viskas apie ką galvoju, taip ir liks mano galvoje.
Tada vėl save drąsinu. Kažkam pavyko, ir man pavyks. Šiandien padarysiu nors vieną darbą, kuris mane ves arčiau mano vidinio aš, pakalbėsiu nors su vienu žmogumi apie tai, kas mane žavi. Atsiversiu, pasipasakosiu, tiesiog būsiu. O gal tiesiog ankščiau atsikelsiu tam, kad turėčiau valandą laiko parašyti keletą sakinių, perskaityti porą knygos puslapių, ar išeisiu pasivaikščioti po kiemą, kai dar visi miega. Po to išgersiu šviežių sulčių, suvalgysiu košės su mėlynėmis ir žengsiu su šypsena į naują dieną. Kiekviena diena – nauja galimybė peržengti save.
Gerų dienų!!!!
A.