Agnė Nekrošienė Sveiki. Kurį laiką nesidalinau jokiu savo įrašų, nes niekada ir neplanuoju kada jie pasirodys. Kaip visada, netikėtai su trupinėliu įspūdžių iš mano kasdienybės.
Dažniausiai suprantu, kad gimsta naujas įrašas iš to, kad tiesiog vakare negaliu užmigti, o rankos pačios ieško klaviatūros ar telefono tekstui spaudyti.
Šio įrašo pavadinimas man toks mielas ir juokingas. Juokingiausia dalis apie dantis.
Tai apie ką aš čia? Prieš keletą dienų pamačiau Beatos Tiškevič įrašą apie jos patyrimus bei gyvenimo pokyčius išvykus gyventi į Holivudą. Ji dalinosi savo jausmais ir įspūdžiais apie tai, kaip jai sekėsi prisitaikyti naujoje aplinkoje persikrausčius už tūkstančių mylių nuo dabartinių namų Lietuvoje.
Ar jos jaučiasi kaip išrauti iš burnos dantys?
Savo įraše Beata dalinasi: “Galvodavau, o kaip gyvena krepšininkų žmonos? Ką jos daro, kai, pavyzdžiui, nei iš šio, nei iš to, atsiranda kokiam Krasnodare? Kur jos eina? Juk jos nuolat turi keliauti su savo vyrais. Ir ar jos jaučiasi kaip išrauti iš burnos dantys?
Vėliau žmonės man sakys: kokia tu šaunuolė, kad taip palaikei Saulių! Bet tomis dienomis aš tiek kartų gailėjausi, kad jį palaikiau. Palaikiau jį galvodama tik apie jį, bet nepagalvojau apie save. O ką aš veiksiu? Kas bus man? Gal žmonės taip dažnai nepalaikė mano svajonių ir idėjų, rūgščiu veidu nudrėbdavo kritišką repliką dėl to, kad galvojo tik apie save?”
Na, aš tikrai nesu krepšininko žmona ir neišvykome gyventi į Krasnodarą, tačiau kartais tikrai jaučiuosi kaip tie dantys išrauti iš burnos. 😀
Kažkurią dieną pasiklydau grįždama namo, neturėjau telefono kuriame yra navigacija ir tiesiog realiai klaidžiojau aplink namus nerasdama tinkamos gatvės. Galvojau šakes, Karoliukas jau gerokai graudenasi, namų nerandu, telefono neturiu, pipec. Dar iki šiol nežinau kurioje gatvėje gyvenu. Nieko tokio, viskas bus gerai, svarbiausia nepamiršti telefono namie. 😀
Pažintys ir draugai
Neturiu čia jokių draugų, nors su viena mamyte mes susipažinome vaikų žaidimų kambaryje, bet kol kas dar nebuvome susitikusios pasibūti ilgėliau. Taip pat absoliučiai nieko nežinau neskaitant kelių maisto parduotuvių aplinkui ir keletos Taduko darželio auklyčių bei per stebuklą atsiradusios mūsų valandinės auklytės Marytės.
Nors ir jaučiu, kad begalės dalykų yra nauja, į viską žvelgiu su dideliu dėkingumu. Dėkingumu, kad sėkmingai atsivežėme daiktus, kad sėkmingai adaptuojamės naujame darželyje, kad sėkmingai radome pagalbą su vaikuliais ir aš galiu Jums rašyti.
Yra sakoma, kad kai jauti dėkingumą už dabartinius dalykus ir už tai, ką turi dabar, viskas padvigubėja, todėl nuolat dėkoju, net ir už menkiausią smulkmeną.
Padavėjui už ypatingai malonų aptarnavimą, netikėtą pažintį, vyrui už nuolatinį palaikymą, vaikams už jų gebėjimą daug greičiau adaptuotis negu galėjau pagalvoti ir galimybę mokytis iš jų.
Kaip manote, ar būna atsitiktinumų? Ar labiau tikite, kad viskas kažkur mums geriausiu būdu suplanuota? Tikriausiai, kažkur per viduriuką. Tačiau tikėjimas gerais dalykais, yra be galo stiprus. Kaip stipriai tikime visatos palaikymu, tokį palaikymą ji mums ir siunčia. ♥️
Pirmasis mėnuo Latvijoje
Pirmoji savaitė Latvijoje buvo ne itin lengva. Atvykus jaučiau daug nerimo, baimės, nežinios, tarsi visa tai, ką buvau susikūrusi Vilniuje, čia Jūrmaloje kabėjo ant kažkokio nežinomo siulo, kuris tai sustiprėdavo, tai vėl atrodo tuoj nutrūks. Tačiau jau tuoj bus mėnuo kaip esame čia ir viskas tik geryn! Man ypač padėjo tuo nerimastingu metu ryto meditacijos. Jas esu pamėgusi jau iš seniau, bet šiuo metu man jos ypač patinka, nes galiu atsiverti visiškai naujiems dalykams atvira širdim. ♥️
Ryto ritualai
Kažkurią dieną dalinausi Justui, kad mano mėgstamiausia dienos dalis yra rytas. Rytais aš atsikeliu pailsėjusi, optimistiška ir norisi pradėti dieną. Kiekvienas rytas turi savo pasikartojantį ritmą, kurį žinau ne tik aš, bet jaučia ir vaikai.
Pusryčiai yra mano mėgstamiausia dalis, nors nepasakyčiau, kad mėgstu gaminti pietus ir vakarienes. 😀 Per pusryčius aš tikrai turiu per naktį pakauptos energijos todėl visada lengviau viskas darosi, o ir receptai nebūna labai sudėtingi. Taduka visada vežu į darželį po jų, dar pažaidžiam kartu, kartais ir sušokame mankštelę kurią Tadas mėgsta.
Kodėl aš rašau apie rytą? Manau, tai labai svarbu, nes dažnai rytas mums nuteikia ir visai dienai. Kartais jeigu ryte būna daug nesklandumų, tai ir visa diena taip nusispalvina..
Ryto meditacija
Šiuo metu man labiausiai patinka Joe Dispenzos meditacijos. Būtent viena iš jų ir norėčiau pasidalinti. Jos man yra labai įkvepiančias, raminančios, bei pripildančios. Jeigu nori įnešti į savo rytą daugiau ramybės, prikaupti “atsparumo” bagažą dar prieš visai šeimai pabundant, kviečiu ramiai pabūti su savimi, nusiteikti, kad tavęs laukia nuostabi diena.
O jeigu ir atsitinka kažkas netikėto, šios meditacijos man padeda išlikti ramiai ir neprarasti pusiausvyros (ne visada :D) trumpai ir su žiupsniu pozityvo iš Jūrmalos!
Linkėjimai💕
