Penki paprasti būdai skaityti daugiau

Šis įrašas yra mano paskutinio įrašo apie meilę knygoms pratęsimas. Jeigu dar jo neskaitei, kviečiu peržiūrėti mano mėgstamiausius 2025m. knygų atradimus.

Nuo paskutinio mano įrašo nutiko vienas smagus dalykas – per tą laiką prisijungiau prie knygų klubo, bet apie tai šiek tiek vėliau.

Maži skaitymo ritualai kasdienybėje

Noriu pasidalinti su jumis penkiais, paprastais tipsais, kurie man padeda kasdienybėje perskaityti daugiau knygų.

Žinau, kokie visi užimti esame: buitis, darbai, kelionės, susitikimai ir visa kita. Tačiau pastebėjau, kad įvedus keletą nedidelių įpročių, atsirado ženklus skirtumas tarp to, kiek knygų perskaičiau šiais metais ir kiek joms atrasdavau laiko prieš tai.

Knygos ir skaitymas yra viena iš mano didžiausių vertybių, todėl su dideliu džiaugsmu dalinuosi savo įspūdžiais. : )

10 puslapių taisyklė

Tai išties labai paprasta ir lengva taisyklė. Jeigu kiekvieną dieną perskaityti bent po dešimt puslapių tave dominančios knygos, tai per mėnesį būsi pabaigęs vieną storesnę trijų šimtų puslapių knygą arba kelias mažesnio turinio knygas.

Radusi laisvą minutę, atsiskaičiuoju dešimt knygos puslapių ir ten uždedu skirtuką, kai juos pabaigiu, ir jeigu nebeturiu daugiau laiko tą dieną, prie knygos grįžtu kitą dieną.

Dėl smalsumo pamatavau, kad mažesnės knygos su didesnėmis raidėmis dešimt puslapių užtruko perskaityti apie aštuonias minutes, o kitos knygos su smulkesnėmis raidėmis užtruko perskaityti apie penkioliką minučių. Tos keletą minučių nėra daug, tiesiog reikia sąmoningo dėmesio nukreipimo ir įsivardinimo, kad turiu tokį norą.

Kaip ten yra sakoma, ką puoselėji, tas klęsti. ; )

Stebėjimas, kiek laiko praleidi prie ekrano

Tikriausiai, jau ne pirmą kartą girdi šią mintį. Pripažinsiu, tai nėra lengva, bet jeigu nors kiek pavyksta sumažinti laiko prie ekrano, rasi laiko ir kitiems dalykams, kurie tave domina.

Kartais ekranai mus atitraukia nuo mums svarbių dalykų: judėjimo, tiesioginio bei kokybiško bendravimo, poilsio, mokymosi, tvarkymosi ir tt. Žodžiu, N dalykų, o jeigu per daug rimtai į tai žiūri, dar gali sukelti ir nerimą, nes, atrodo, nuolat turi viską žinoti, kas vyksta pasaulyje, o pasaulis nuolat keičiasi, o ir transliuojamos žinutės dažnai būna labai neigiamos. Realiai kviekviena dvidešimt minučių skrolinimo sesija, keli puslapiai, kuriuos galėjau perskaityti.

Tiek Instagram, tiek Facebook duoda specialią galimybę per nustatymus išsirinkti kiek laiko norite per dieną praleisti programėlėje. Jam pasibaigus išmeta įspėjimą, jog laikas uždaryti appsą. Taip įsijungia nors kažkoks stebėjimas ir pareflektavimas apie naudojimo įpročius. :))))

Knygą pasidėk matomoje vietoje arba nešiokis kartu

Su knyga pradėjau neatsiskirti niekada praktiškai. Ji tapo antru dalyku po telefono ir dar stipriai varžosi. 😀

Jeigu einu kažkur, tai įsimetu ją į rankinuką. Netikėtai atsiradus šiek tiek laiko, galiu pasinerti į mėgstamą turinį, pvz.: ryte prie arbatos puodelio, laukiant daktaro eilėje, vaikų būrelio metu, ar važiuojant mašinoje, traukinyje.

Taip pat yra rekomenduojama turėti keletą skirtingų knygų, kurias skaitai, jeigu nuovargis per didelis vienai, gali pasiimti kitą, tai padeda išvengti „skaitymo blokų”.

“First things first”

Yra tokia Stephen Covey knyga pavadinimu „First things first”, kurioje yra rašoma apie prioritetus gyvenime. Beje, jos nesu skaičiusi, bet pavadinimas toks geras, kad jį nuolat atsimenu. Šiai mano minčiai labai tinka iliustruoti.

Kiekvieną dieną turime milijonus darbų, ką reikia padaryti: ir indus išplauti, ir rūbus sudžiauti, ir maistą padaryti. O tam, ką labiausiai mėgsti daryti, laiko taip ir neatsiranda…. Tad radusi laisvą minutę, kai viskas gali nors šiek tiek „palaukti”, tas nesibaigiančias skalbinių krūvas, tvarkymasi bei buitiaką atidedu į šalį ir prisedu prie knygos, nes nu kaaaaa mon, kiek galima 😀

Knygų skaitymo klubas

Aš labai apsidžiaugiau, kai Latvijoje gavau galimybę prisijungti prie skaitytojų klubo, nes atvažiavus gyveni į naują vietą, žinoma, socializacijos tikrai norisi. Smagu, kai susirenka bendrų interesų turintys žmonės.

Knygų klube, kuriame dabar esu, knygas mums parenka paeiliui. Smagu matyti mano pačios priemimo arba atmetimo reakciją į tai, kokią knygą mums priskiria skaityti. Tačiau būtent klubo dėka, galiu perskaityti tas knygas, kurių pati neišsirinkčiau ir tai mane skatina būti atvirai naujoms patirtims, pasiūlymams bei skaityti kažką tikrai naujo.

„Into the wild” – buvo pirmoji dokumentinė knyga kurią skaitėme. Joje turėjome galimybę pažinti drąsų, įkvepiantį, kupiną energijos vaikiną Chrisą. Baigęs universitetą Chrisas atsisakė viso savo turto ir išvyko keliauti po JAV. Po kelionės JAV, išvyko gyventi į Aliaskos miškus siekdamas laisvės bei dvasinio apsivalymo. Gyvendamas laukinėje gamtoje valgė sumedžiotus gyvūnus bei laukines uogas, susirando apleistą autobusą, kuriame miegojo, bet ši kelionė jam labai liūdnai baigėsi, nes vaikinas neišgyveno.

Su klubo nariais aptarėme, kokie momentai mums knygoje įsiminė, kaip vertiname šio vaikino charakterį, atsiskyrimą bei priimtus sprendimus. Ar norėtum prisijungti prie tavo mieste esančio skaitytojų klubo, o gal būt tokio nėra ir tave domintų tokių bendraminčių subūrimas? 🙂